Naujienas pristato ELTA
„Copernicus“: praėjęs mėnuo buvo antras šilčiausias balandis nuo stebėjimų pradžios
Klimato kaitos nulemtas temperatūros kilimas pasaulyje tęsiasi: praėjęs mėnuo planetoje buvo antras šilčiausias balandis nuo stebėjimų pradžios, ketvirtadienį pranešė ES klimato kaitos tarnyba „Copernicus“.
Jos duomenimis, vidutinė temperatūra sausumoje siekė 14,96 laipsnio ir buvo 0,6 aukštesnė už 1991–2020 metų balandžio vidurkį. Dar šilčiau buvo tik 2024 m. balandį – tada fiksuota 15,03 laipsnio vidutinė temperatūra.
Tačiau pernai, priešingai nei šiemet, prie temperatūros kilimo prisidėjo „El Niño“ reiškinys. Tuo tarpu 2025-aisiais dėl jam priešingo „El Niña“ klimato reiškinio tikėtasi vėsinančio poveikio.
Nuo 2023 m. vidutinė temperatūra pasaulyje gerina rekordus arba bent jau priartėja prie jų. 21 iš 22 praėjusių mėnesių, „Copernicus“ duomenimis, visos vidutinės temperatūros pasaulyje buvo bent 1,5 laipsnio aukštesnės už priešindustrinio (1850–1900) laikotarpio vidurkį. Tarp jų su 1,51 laipsnio yra ir šių metų balandis.
Remiantis 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimu, klimato šilimas turi būti apribotas iki gerokai mažiau nei 2 laipsnių, pageidautina iki 1,5 laipsnio, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu.
„Copernicus“ reguliariai skelbia duomenis, be kita ko, apie Žemės paviršiaus temperatūrą. Duomenys grindžiami kompiuterine analize, kuri apima milijardus matavimų, atliktų iš palydovų, laivų, lėktuvų ir meteorologijos stotyse visame pasaulyje.
Eurostatas: vasarį mažėjo suteiktų paslaugų kiekis Lietuvoje ir visoje Europoje
2025 m. vasarį, lyginant su sausio mėnesiu, suteiktų paslaugų apimtis euro zonoje ir visoje Europos Sąjungoje (ES) mažėjo 0,1 proc., praneša Eurostatas. Tuo metu Lietuvoje suteiktų paslaugų kiekis krito antrą mėnesį paeiliui, šįkart – 0,3 proc.
Atitinkamas įvertis sausį, lyginant su 2024 m. gruodžiu euro zonoje augo 0,4 proc., o visoje ES augo 0,3 proc. Tuo metu Lietuvoje suteiktų paslaugų apimtis mažėjo 0,1 proc.
Eurostato duomenimis, lyginant 2025 m. vasarį su 2024 m. vasariu, euro zonoje suteiktų paslaugų apimtys išaugo 1,7 proc., o ES – 2,1 proc. Lietuvoje per šį laikotarpį suteiktų paslaugų apimtys išaugo 4,7 proc.
Iš valstybių narių, apie kurias turimi duomenys, per mėnesį suteiktų paslaugų apimtis sausį labiausiai sumažėjo Maltoje – 3,7 proc., Bulgarijoje – 1,6 proc., Slovėnijoje ir Austrijoje – 1,4 proc. bei Italijoje – 1,3 proc. Tuo metu suteiktų paslaugų kiekis smarkiausiai išaugo Slovakijoje – 1,9 proc., Belgijoje – 1,1 proc. Lenkijoje – 0,8 proc. ir Latvijoje – 0,7 proc.
Anot Eurostato, didžiausi metinių paslaugų sumažėjimai 2025 m. sausį fiksuoti Vengrijoje – 6,4 proc., Maltoje – 3,8 proc. ir Italijoje – 2,6 proc. Didžiausias metinis suteiktų paslaugų augimas matomas Danijoje – 12,8 proc., Liuksemburge – 8,1 proc., Graikijoje – 7,1 proc. bei Estijoje su Bulgarija – 5,6 proc.
Apklausa: du trečdaliai mokytojų reguliariai naudoja skaitmenines mokymo priemones
Artėjant brandos egzaminų sesijai, vis daugiau mokytojų nurodo, kad skaitmeninės mokymosi priemonės tampa neatsiejama ugdymo proceso dalimi. Naujausia pedagogų apklausa atskleidė, kad net 66 proc. respondentų šias priemones naudoja reguliariai.
Apklausos duomenimis, 23 proc. pedagogų, ruošdami mokinius egzaminams, skaitmeninėmis priemonėmis naudojasi dažniau, negu mokydami kitų klasių mokinius.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad 68 proc. pedagogų mano, kad skaitmeninis turinys praturtina ugdymo procesą, 65 proc. respondentų atsakė, kad šios mokymosi priemonės puikiai papildo popierines. Daugiau nei pusė apklaustųjų patvirtino, kad skaitmeninis turinys palengvina ir jų darbą.
Mokytojų apklausos duomenis patvirtina ir skaitmeninės mokymosi aplinkos „EDUKA klasė“ statistika. Jų teigimu, paskutiniųjų gimnazijos klasių segmentas šiais mokslo metais išaugo net 58 proc. – nuo 41 tūkst. iki 65 tūkst. naudotojų.
„Ateities pamoka“ edukacinių sprendimų skyriaus vadovė Rita Mikelionytė pastebi, kad aktyviausiai naudojami dalykai – matematika, biologija ir lietuvių kalba bei literatūra. Šių dalykų turinio naudojimas nuosekliai auga dvejus metus iš eilės.
Vienas populiariausių turinio tipų – skaitmeninių vadovėlių skaitymas, jų naudojimas per metus padidėjo beveik 2,5 karto.
Lietuvos mokytojų apklausą atlikta balandžio 18–gegužės 5 d. Apklausoje dalyvavo 180 pedagogų, dirbančių su III ir IV gimnazijos klasėmis.