Europos Sąjungos investicijos geresnei gyvenimo kokybei
Interviu su Švenčionių rajono savivaldybės meru Rimantu Klipčiumi
– Ką galite pavadinti savo miesto ir regiono sėkmės istorija, įgyvendinta ES investicijų dėka per pastaruosius dešimtmečius? Tikrai turite sėkmingų pavyzdžių. Gal galėtumėte juos įvardyti?
– Iš tiesų, Europos Sąjungos dėka Švenčionių rajono savivaldybė turėjo galimybes keistis, buvo investuotos reikšmingos lėšos, kurios iš esmės pakeitė mūsų rajono net trijų miestų – Švenčionių, Pabradės, Švenčionėlių – veidus. Neįmanoma nepastebėti nauju rūbu pasidabinusių rajono daugiabučių namų kvartalų. Pabradės miestas, būtent, daugiabučių namų kvartalas, pirmasis pasitinka į rajoną atvykstančius svečius. Todėl buvo labai svarbu ne tik žodžiais, bet ir atliktais darbais parodyti, kokie pažangūs, žali, lengvai pasiekiami, socialiai atsakingi, gyventojams artimi, o atvykstantiems svetingi esame.
Vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip jau minėjau, rajono miestų daugiabučių namų kvartalai. Tuo pačiu metu teko įgyvendinti net po keturis skirtingus projektus: tvarkėme vandentiekio ir nuotekų tinklus, įrenginėjome požemines konteinerių aikšteles, želdinome teritorijas, įrenginėjome laisvalaikio ir sporto erdves, vaikų žaidimo aikšteles, rūpinomės infrastruktūros gyventojų automobiliams įrengimu, taip pat pačių gyventojų galimybe saugiai pasiekti namus, rekonstravome namų kiemus bei šaligatvius, o patys gyventojai renovavosi daugiabučius. Taip buvo gautas tam tikras multiplikacinis efektas – ne tik į vieną teritoriją investuotos skirtingų priemonių lėšos, bet ir atnaujintos ir naujai įrengtos daugiabučių namų kiemų teritorijos paskatino gyventojus pasirūpinti ir pačių daugiabučių atnaujinimu.
Tokiu būdu Švenčionyse buvo sutvarkytas Taikos g. kvartalas ir Rymo g. kvartalas, Švenčionėliuose – Žemutinės g. ir Žilvičių g. kvartalai, o Pabradėje – Vilniaus g. kvartalas. Visi šie projektai buvo įgyvendinti skyrus Europos Sąjungos fondų lėšas, taip pat prisidėjo valstybė, skirdama valstybės biudžeto lėšas, bei pati savivaldybė, investuodama savivaldybės biudžeto lėšas.
Tai pagirtinas pavyzdys, kai bendrai, tiek gyventojų, tiek ir savivaldybės, suremti pečiai sudaro sąlygas ateityje turėti patrauklesnę ir patogesnę gyvenamąją aplinką, tuo pačiu prisidedant ir prie žaliojo kurso bei tvaresnės visų ateities kūrimo.
– Nors yra daugybė sričių, kur ES investicijos yra naudojamos, tačiau ką išskirtumėte kaip prioritetą? Kurios sritys yra prioritetinės rajonui?
– Šiandien turime įsibėgėjusį 2021–2027 metų finansinės perspektyvos laikotarpį. Planavimo etapas jau baigtas, savivaldybė aktyviai teikia paraiškas ES lėšoms pritraukti, o tarp planuojamų projektų galima išskirti keletą svarbiausių.
Šalia Švenčionių miesto turime patrauklią Cirkliškio dvaro teritoriją, kitoje miesto pusėje – teritoriją prie Bėlio ežero. Siekiant rajono gyventojus ir miesto svečius paskatinti domėtis mieste esančiais kultūros paveldo objektais bei šalia miesto esančiais kultūros paveldo ir gamtos objektais bei sudaryti sąlygas pažinti miestą ne tik pėsčiomis, bet ir judėti tvariai, neteršiant aplinkos, dviračiais, įgyvendiname projektą „Švenčionių miesto kultūros objektų pritaikymas lankymui“. Miestiečiams pasiūlysime judėti naujai įrengtu pėsčiųjų-dviračių taku (nuo Kunos g. iki Adutiškio kelio), grožintis sutvarkyta teritorija palei Kuną, stabtelėti poilsio zonose greta tiesiamo tako bei paskatinti plačiau pasidomėti mieste esančiais kultūros ir kultūros paveldo objektais. Turime tikslą įgyvendinus šį projektą padidinti Vilniaus regiono turistinį patrauklumą, išplėsti Vilniaus regiono kultūrinio ir gamtinio turizmo maršrutų pasiūlą bei padidinti prieinamumą, tuo pačiu kviečiant keliautojus užsukti ir atrasti Švenčionių miestą ir jo istoriją iš naujo.
Planuodami investicijas galvojame apie visų rajono gyventojų poreikius, todėl džiaugiuosi galėdamas tesėti jaunimo bendruomenei duotus pažadus turėti jaunimui skirtus namus. Projekto „Atvirojo jaunimo centro modernizavimas, užtikrinant atvirojo darbo su jaunimu plėtrą Švenčionių mieste“ įgyvendinimo metu numatome sutvarkyti ir moderniai įrengti buvusio Taikos kino teatro patalpas, suformuojant daugiafunkcines erdves, pritaikytas įvairioms jaunimui skirtoms veikloms. Įsigyti baldai ir įranga bei pritaikyti šiuolaikiški, inovatyvūs sprendimai, tikiu, skatins jaunimo kūrybiškumą ir dar platesnį įsitraukimą. Tikiuosi, kad Švenčionių miesto centre įsikūrusį atnaujintą Atvirąjį jaunimo centrą atras ir tie jaunuoliai, kurie šiandien dar tik galvoja apie aktyvesnį įsitraukimą.
Dar vienas planuojamas projektas, glaudžiai susijęs su Švenčionėlių miestu, siekiančiu gauti kurortinės teritorijos statusą, yra bevariklio transporto (dviračių) ir pėstiesiems skirtos infrastruktūros įrengimas Švenčionėlių mieste. Šiandien dviračių transportas tampa vis svarbesne tvaraus miesto mobilumo dalimi, prisidedančia prie aplinkos taršos mažinimo, visuomenės sveikatos gerinimo ir gyvenimo kokybės miestuose didinimo. Turime siekį pagerinti susisiekimo dviračiais infrastruktūrą Švenčionėlių mieste, skatinti darnų judumą, planuoti dviračių takų plėtrą, pakviesti miestiečius prisijaukinti dviratį, kaip alternatyvą taršiam automobiliui. Taip pat tikimės, kad gyventojai rūpindamiesi savo sveikata vis dažniau rinksis keliones pėsčiomis.
Europos Sąjungos investicijų sulauks ir dar vienas, jau įgyvendinamas, projektas „Kūrybinių industrijų erdvių įrengimas Švenčionėliuose“. Bus siekiama pagerinti viešąsias paslaugas smulkiajam ir vidutiniam verslui bei skatinama kūrybinių industrijų plėtra Švenčionių rajono, Šalčininkų rajono ir Vilniaus rajono savivaldybėse. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie unikalaus, į Kultūros vertybių registro sąrašą įtraukto pastato, Švenčionėlių siaurojo geležinkelio garvežių depo, išsaugojimo. Buvusio garvežių depo pastatuose įrengus kūrybai patrauklias erdves, sutvarkius aplinką, naudas gaus ne tik Švenčionių rajono verslo ir kūrybininkų bendruomenė. Švenčionėliuose bus laukiami visų pirma Vilniaus apskrities savivaldybėse dirbantys ir tokių paslaugų ieškantys asmenys. Be abejo, turime tikslą teikdami kompleksines ir įvairialypes paslaugas, būdami lengvai pasiekiami traukiniais, siūlyti ir kitas naudas, t. y. puikias sąlygas turiningai praleisti laisvalaikį, būti įdomūs ir visos Lietuvos verslininkams bei kūrėjams.
– Įgyvendinama tikrai daug projektų. Ar yra tokių, kurie yra ypač reikšmingi žmonėms ir kurių finišas vietiniams gyventojams yra ypatingai svarbus? Kokią projektų naudą pajus skirtingos gyventojų grupės?
– Šiuo metu pradėta įgyvendinti nemažai ES finansuojamų projektų – nuo rajono gimnazijų erdvių atnaujinimo, pėsčiųjų bei dviračių takų įrengimo, jaunimui skirtų erdvių modernizavimo, socialinio būsto ir socialinių paslaugų infrastruktūros modernizavimo iki plėtros, verslo ir kūrybinių industrijų bendruomenei svarbių pastatų įveiklinimo. Visi šie projektai prisideda prie kokybiškesnės kasdienybės kūrimo ir gerina gyvenimo sąlygas įvairioms vietos bendruomenės grupėms.
Tikiuosi, kad 2026–2027 metai savivaldybei bus tikrai aktyvūs, o gyventojai pajus realią įgyvendinamų projektų naudą mūsų krašte.
– Pažvelkime į ateitį. Kokie darbai ar projektai planuojami įgyvendinti Švenčionių rajone per artimiausius 5 metus?
– Norėčiau atkreipti dėmesį, kad savivaldybė, siekdama atliepti įvairius gyventojų poreikius ir veikdama skirtingose srityse, tuos savo planus įgyvendina ne per vienerius metus. Turime įvairių strateginių dokumentų, kurių parengimui ir įgyvendinimui dažnai prireikia 3–4 metų. Šiuo metu esame susitelkę į 2021–2027 metų ES finansavimo priemones, nes jų įgyvendinimui reikės reikšmingos savivaldybės biudžeto lėšų dalies.
Švenčionių, Švenčionėlių ir Pabradės miestuose įgyvendinus vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros darbus, galime judėti į priekį tvarkydami miestų gatves. Todėl per artimiausius penkerius metus dirbsime su kelių infrastruktūros projektais. Planuojame sutvarkyti didžiąją dalį šiuo metu žvyruotų gatvių jas asfaltuojant, tuo pačiu nepamirštant ir kitų probleminių kelių atkarpų.
Gyvendami vienoje žaliausių, ežerais ir upėmis nusėtoje savivaldybėje, turime nuolat rūpintis tvarios aplinkos kūrimu. Dalis rajono gyventojų vis dar neturi prieigos prie centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tinklų, todėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo didinimas kaimiškose vietovėse, kuriose gyvena daugiau nei 200 gyventojų, bus vienas iš svarbiausių prioritetų. Turime aiškų tikslą – kurti kokybiškesnę gyvenamąją aplinką ne tik miesto, bet ir kaimo žmogui.
– Ačiū už išsamius atsakymus.
