{"id":182,"date":"2022-10-06T14:51:47","date_gmt":"2022-10-06T12:51:47","guid":{"rendered":"http:\/\/www.zeimenoskrantai.lt\/?p=182"},"modified":"2022-10-06T14:57:57","modified_gmt":"2022-10-06T12:57:57","slug":"partizanu-rysininkes-tremtines-onos-laurinenienes-gyvenimo-istorija-ir-kanciu-kelias","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/zeimenoskrantai.lt\/?p=182","title":{"rendered":"Partizan\u0173 ry\u0161inink\u0117s, tremtin\u0117s Onos Laurin\u0117nien\u0117s gyvenimo istorija ir kan\u010di\u0173 kelias"},"content":{"rendered":"\n

Jurgita ULKIEN\u0116<\/span><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kani\u016bk\u0173 kaime (D\u016bk\u0161to sen.) gyvenan\u010diai partizan\u0173 ry\u0161ininkei, devyniasde\u0161imt ketvirtus metus skai\u010diuojan\u010diai Onai Laurin\u0117nienei (Butrimaitei), slapyvard\u017eiu Daina, teko i\u0161k\u0119sti ne tik trij\u0173 broli\u0173 \u017e\u016bt\u012f, mamos tremt\u012f, bet ir b\u016bti kankinamai, kal\u0117ti lageryje bei gyventi tremtyje. \u0160viesios ir, rodos, iki \u0161iol nenusimenan\u010dios senol\u0117s, juokaujan\u010dios, kad jau gyvena vir\u0161valand\u017eius, gyvenimo istorija sukr\u0117st\u0173 kiekvien\u0105, j\u0105 i\u0161girdus\u012f, o ne vienas \u0161iuolaikinis jaunuolis gal net pagalvot\u0173 \u2013 argi i\u0161 ties\u0173 taip gal\u0117jo b\u016bti? Krauju, skausmu ir kan\u010diomis \u012fra\u0161ytais faktais istorija nugul\u0117 \u012f tremtini\u0173 ar represijas patyrusi\u0173 lietuvi\u0173 atmint\u012f.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/a>
Onai Laurin\u0117nienei teko patirti daug kan\u010di\u0173 ir skausmo, bet ji nepal\u016b\u017eo.
Vytauto Ridiko nuotr.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Tik nor\u0117jo pasiprie\u0161inti okupantams<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Anot pa\u0161nekov\u0117s, gyveno jos \u0161eima Jak\u0117n\u0173 kaime (Kaziti\u0161kio sen.), tada priklausiusiame Zaras\u0173 apskrities Salako vals\u010diui, \u0160vedri\u0161k\u0117s parapijai. T\u0117vas anksti mir\u0117, tod\u0117l jauna na\u0161le likusi mama viena augino penkis vaikus \u2013 keturis s\u016bnus ir dukr\u0105. Ona buvo ketvirtas vaikas \u0161eimoje, vyriausias \u2013 brolis Povilas, antras \u2013 Bronius, tre\u010dias \u2013 Balys, jaun\u0117lis \u2013 Stasys. \u201eVienuolika met\u0173 teko gyventi \u201esmetonin\u0117je\u201c Lietuvoje, \u2013 pasakojo senol\u0117. \u2013 Buvo labai linksma, gra\u017eu, miela, visi kaimo \u017emon\u0117s dainuodavo ir \u0161okdavo. Jaunimo daug, \u017emon\u0117s \u2013 geri ir pamald\u016bs.\u201c<\/p>\n\n\n\n

U\u017eaugo broliai, \u0161eima pasistat\u0117 naujus namus, atrodo, gyvenk ir d\u017eiaukis. Bet prasid\u0117jo karas, po kurio laiko u\u017e\u0117jo bol\u0161evikai. Brolis Povilas buvo prie\u0161 komunistus, n\u0117jo net \u0161aukiamas balsuoti, bet t\u0105kart taip viskas ir pasibaig\u0117. 1944 metais prasid\u0117jus antrai soviet\u0173 okupacijai, prad\u0117ta jaunuolius imti \u012f kariuomen\u0119. \u201eNiekas nenor\u0117jo ten eiti, \u2013 kalb\u0117jo O. Laurin\u0117nien\u0117. \u2013 Jaunimas susirinko m\u016bs\u0173 namuose ir nusprend\u0117 geriau slapstytis nuo kariuomen\u0117s. I\u0161 prad\u017ei\u0173 ateidavo kvietimas \u012f vajenkomat\u0105<\/em>, po to stribai<\/em> prad\u0117jo patys kratyti namus ir ie\u0161koti jaunuoli\u0173.\u201c<\/p>\n\n\n\n

Tada, pasak pa\u0161nekov\u0117s, prad\u0117jo b\u016briuotis ir ginkluotis partizanai, prasid\u0117jo pasiprie\u0161inimas. Reik\u0117jo ir ry\u0161inink\u0173, ir r\u0117m\u0117j\u0173, kurie pagelb\u0117t\u0173 \u012f mi\u0161k\u0105 pasitraukusiems artimiesiems. Kai pasiprie\u0161inimui numal\u0161inti buvo pakviesta kariuomen\u0117, partizanai pasitrauk\u0117 giliau \u012f mi\u0161kus, i\u0161sikas\u0117 bunkerius.<\/p>\n\n\n\n

Pirma auka \u2013 vyriausias brolis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Partizanu tap\u0119s O. Laurin\u0117nien\u0117s brolis P. Butrimas-Vaidila buvo nu\u0161autas 1947 met\u0173 gegu\u017e\u0117s 7 dien\u0105. Tai mat\u0119s ry\u0161ininkas v\u0117liau visk\u0105 papasakojo artimiesiems.<\/p>\n\n\n\n

\u201eMama pasiry\u017eo pati atsive\u017eti brol\u012f ir palaidoti, \u2013 d\u0117st\u0117 O. Laurin\u0117nien\u0117. \u2013 Bet kaip tai padaryti, jei tykojo tokie pavojai?.. Juk visur buvo pilna kariuomen\u0117s. Mama su jauniausiu broliu ve\u017eimu, tempiamu skolinto arklio, nes m\u016bs\u0173 buvo konfiskuoti, nuva\u017eiavo \u012f brolio \u017e\u016bties viet\u0105. Ry\u0161ininkas jai parod\u0117 du kauburius \u2013 Vaidilos ir kito partizano kapus \u2013 ir prisipa\u017eino, kad ne\u017eino, kur, kuris u\u017ekastas. Mama atsak\u0117, kad jos \u0161irdis jau\u010dia, jog \u0161itas, ir parod\u0117 vien\u0105 kap\u0105. Truput\u012f pakasus paai\u0161k\u0117jo, jog ji buvo teisi. Brol\u012f slapta palaidojome \u0160vedri\u0161k\u0117s kapin\u0117se.\u201c<\/p>\n\n\n\n

Atpl\u0117\u0161ti nuo mamos<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kaip pasakojo pa\u0161nekov\u0117, 1948 metais ketinta j\u0173 \u0161eim\u0105 i\u0161ve\u017eti, tod\u0117l visi slapst\u0117si ir nenakvojo namuose. Kaip ty\u010dia vien\u0105 nakt\u012f mama suman\u0117 likti savo troboje. T\u0105nakt tre\u010di\u0105 valand\u0105 j\u0105 su\u0117m\u0117 ir i\u0161tr\u0117m\u0117. Dar paklaus\u0117, kur vaikai. Mama pamelavo, jog kur dirba, ten ir miega, nors i\u0161 ties\u0173 paaugliai slapstydavosi laukuose.<\/p>\n\n\n\n

Su\u0161al\u0119, per\u0161lap\u0119 paaugliai glaud\u0117si rugi\u0173 lauko pae\u017eyje. Kai brolis Bronius pasitrauk\u0117 \u012f b\u016br\u012f (jis tapo partizanu, pravarde Trimitas), O. Laurin\u0117nien\u0117, likusi tik su jaun\u0117liu broliuku Stasiu, nutar\u0117 kreiptis \u012f NKVD Salake ir legalizuotis. Stasys tuo metu i\u0161vyko pas gimines prie Kauno. Saugumie\u010diams paklausus, kur ji buvo, kai tr\u0117m\u0117 mam\u0105, mergina pamelavo, kad tuo metu mok\u0117si Utenos rajone ir man\u0117, kad brolius i\u0161ve\u017e\u0117 kartu su mama. Po apsilankymo buvo paleista, tik liepta nuolat prane\u0161ti apie savo buvimo viet\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Neilgai trukus \u2013 antra auka<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kaip sak\u0117 pa\u0161nekov\u0117, namo gr\u012f\u017eti nebuvo kaip, nes namai \u2013 tu\u0161ti, i\u0161pl\u0117\u0161ti. Pas \u017emones pra\u0161ytis irgi buvo sud\u0117tinga, nes gal\u0117jo pri\u0161aukti jiems b\u0117d\u0105, tod\u0117l po kurio laiko ji apsistojo Ignalinoje. Brolis Bronius partizanavo neilgai \u2013 t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 gruod\u012f ir \u017euvo.<\/p>\n\n\n\n

Moteris prisimin\u0117, kad j\u0105 vis\u0105 laik\u0105 sek\u0117, nors ir neregistruodavo savo gyvenamosios vietos \u2013 tiesiog nuolatin\u0117s netur\u0117jo. Kart\u0105 po \u0161v. Mi\u0161i\u0173 \u0160vedri\u0161k\u0117s ba\u017eny\u010dioje jos jau lauk\u0117 du stribai<\/em>. Mergina dar sp\u0117jo perduoti neperskaityt\u0105 mamos lai\u0161k\u0105 i\u0161 tremties draugei.<\/p>\n\n\n\n

\u201ePasak\u0117 \u2013 va\u017eiuosi su mumis, \u2013 atsiduso O. Laurin\u0117nien\u0117. \u2013 Buvo lapkri\u010dio m\u0117nuo. Nuve\u017e\u0117 \u012f Salak\u0105, palaik\u0117 sklepe<\/em> per nakt\u012f, ryte i\u0161ve\u017e\u0117 \u012f kal\u0117jim\u0105 Zarasuose. U\u017edar\u0117 \u012f vienut\u0119 r\u016bsyje. \u012eved\u0117 kit\u0105 mergin\u0105. \u017dinoma, tai buvo provokator\u0117, pasivadinusi Maryte Bubelyte, bet a\u0161 i\u0161kart to nesupratau. Ji prad\u0117jo nesavu balsu raudoti, pasakoti savo istorij\u0105. A\u0161 ja nepatik\u0117jau, nes jei b\u016bt\u0173 tikra ry\u0161inink\u0117, pa\u0161aliniam \u017emogui juk bet ko neplep\u0117t\u0173. Man\u0119s irgi klaus\u0117, ar a\u0161 ne ry\u0161inink\u0117. Nei\u0161sidaviau ir pasakiau, kad nesu.\u201c<\/p>\n\n\n\n

Pa\u0161nekov\u0117s teigimu, kameros \u201edraug\u0117\u201c j\u0105 prad\u0117jo erzinti savo nuolatiniu plep\u0117jimu, nes jai nor\u0117josi susikaupti, apgalvoti, k\u0105 ir kaip sakyti tardytojui, kad nei\u0161duot\u0173 bei nei\u0161siduot\u0173 \u2013 juk \u012f tardym\u0105 einama kaip \u012f egzamin\u0105. Dien\u0105 klausin\u0117davo kameros kaimyn\u0117, nakt\u012f \u2013 tardytojas.<\/p>\n\n\n\n

Par\u016bpo neskaitytas lai\u0161kas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pasak moters, j\u0105 ka\u017ekas tarsi u\u017eri\u0161o, tod\u0117l ji niekam neprasitar\u0117 n\u0117 \u017eod\u017eio, o savo \u201ekambariok\u0117s\u201c prad\u0117jo tiesiog neapk\u0119sti. \u201eJi paklaus\u0117, ko man taip gaila laisv\u0117je, \u2013 pasakojim\u0105 t\u0119s\u0117 O. Laurin\u0117nien\u0117. \u2013 Prasitariau, kad nieko neturiu, nieko nepasigendu, tik gaila, jog nesp\u0117jau perskaityti mamos lai\u0161ko. Ta kaip mat susidom\u0117jo, man\u0117 \u2013 bus \u012fkaltis prie\u0161 mane. Ir pakviet\u0117, kai mane paleis, ateiti nakvoti jos namuose, pastate prie\u0161 NKVD. Pamaniau, kad neisiu, geriau lauke miegosiu.\u201c<\/p>\n\n\n\n

Vakare j\u0105 lyg ty\u010dia ir paleido. Lijo lietus, ruduo, \u0161alta. Paleistai kalinei buvo liepta eiti per Salak\u0105, ryte b\u016btinai u\u017eeiti \u012f tenyk\u0161t\u012f milicijos skyri\u0173 ir u\u017esiregistruoti. Kaip sak\u0117 moteris, ji persi\u017eegnojo ir pasileido \u012f kojas. Pakeliui geri \u017emon\u0117s leido pernakvoti, su\u0161ilti, pamaitino. Salake, senol\u0117s teigimu, milicininkai prad\u0117jo klausin\u0117ti, kur jos rankinukas ir mamos lai\u0161kas.<\/p>\n\n\n\n

\u201eTada ir supratau, kad ta M. Bubelyt\u0117 buvo \u0161nip\u0117\u201c, \u2013 prisipa\u017eino moteris. Nuva\u017eiavo kartu su stribais<\/em>, surado draug\u0119, kuriai perdav\u0117 lai\u0161k\u0105. Kaip porino pa\u0161nekov\u0117, jame nieko kompromituojan\u010dio nebuvo, tod\u0117l stribai<\/em> keikdamiesi gr\u012f\u017eo atgal. Po kurio laiko Ignalinoje gyvenusi\u0105 mergin\u0105 are\u0161tavo saugumietis, apsivilk\u0119s civiliais drabu\u017eiais, kuris parei\u0161k\u0117, kad gana su ja \u017eaisti, dabar jau prakalbins. Tada ir prasid\u0117jo kan\u010di\u0173 kelias.<\/p>\n\n\n\n

Sud\u0117ta ir tre\u010dia auka T\u0117vynei<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Buvo \u017eiema, sausio prad\u017eia. Zaras\u0173 kal\u0117jime \u0161alta taip, kad net rankos, suspaustos \u012f kum\u0161\u010dius, sustingdavo neatpl\u0117\u0161iamai. Pasak O. Laurin\u0117nien\u0117s, jos tardytoju buvo paskirtas Antanas Savickas, kuris ne tik tard\u0117, bet ir neduodavo miegoti, visaip kankino.<\/p>\n\n\n\n

Vien\u0105 kovo m\u0117nesio sekmadien\u012f, prisimin\u0117 pa\u0161nekov\u0117, j\u0105 pasikviet\u0117 tardytojas ir prad\u0117jo klausin\u0117ti apie keturis kovo 10 dien\u0105 \u017euvusius partizanus, apie brol\u012f Stas\u012f. Mergina atr\u0117\u017e\u0117, jog negali \u017einoti, kur brolis, nes jau tris m\u0117nesius s\u0117di kal\u0117jime. Tardytojas t\u0117\u0161k\u0117, kad jos brolis nu\u0161autas. I\u0161 prad\u017ei\u0173 ji paman\u0117, kad tai \u2013 provokacija. Jai parod\u0117 keturias nuotraukas. Vienoje j\u0173 ji pamat\u0117 krauju pasruvus\u012f Stas\u012f, partizan\u0173 ry\u0161inink\u0105, pravarde Ker\u0161tas.<\/p>\n\n\n\n

Traukiniu \u012f tolim\u0105 \u0161al\u012f<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pagaliau mergina buvo i\u0161ve\u017eta \u012f Uten\u0105, po to \u2013 \u012f Panev\u0117\u017eio kal\u0117jim\u0105, galiausiai \u2013 \u012f Luki\u0161kes. T\u0173 1950 met\u0173 ruden\u012f kartu su i\u0161skrendan\u010diais pauk\u0161\u010diais jaunoji kalin\u0117 i\u0161dard\u0117jo \u012f ypa\u010d sunkaus re\u017eimo politini\u0173 kalini\u0173 Tai\u0161eto lager\u012f Sibire, Irkutsko srityje, 27-oje kolonoje. Nuteista buvo de\u0161im\u010diai met\u0173 lagerio, penkeriems \u2013 tremties. Lageryje i\u0161buvo apie \u0161e\u0161erius metus, dirbo \u017e\u0117ru\u010dio gamykloje. I\u0161 viso tremtyje praleido apie devynerius metus.<\/p>\n\n\n\n

Lageryje, pa\u0161nekov\u0117s pasakojimu, buvo ir kit\u0173 tautybi\u0173 moter\u0173 \u2013 ukrainie\u010di\u0173, rusi\u0173, lenki\u0173, latvi\u0173, es\u010di\u0173. Bet kalin\u0117s b\u016bdavo draugi\u0161kos ir vieningos.<\/p>\n\n\n\n

Ma\u017edaug 1952 metais, su\u017einojusi, kur kali dukra, aplankyti buvo atva\u017eiavusi ir O. Laurin\u0117nien\u0117s mama \u2013 tremtiniams buvo leid\u017eiama laisviau jud\u0117ti po srit\u012f, kurioje gyvendavo. Kalb\u0117ti jos tur\u0117jo tik rusi\u0161kai, ir nei apsikabinti, nei rankos paspausti nebuvo leista \u2013 s\u0117d\u0117jo viena viename ilgo stalo gale, kita kitame. \u201eMama vis\u0105 laik\u0105 verk\u0117, juk mat\u0117 mane vis\u0105 sublogusi\u0105, apdriskusiais kalin\u0117s drabu\u017eiais, \u2013 prisimin\u0117 senol\u0117. \u2013 A\u0161 mam\u0105 raminau, sakiau, kad man viskas gerai.\u201c<\/p>\n\n\n\n

Paskutiniais metais lageryje kalines \u012f darb\u0105 kiauli\u0173 fermoje u\u017e lagerio rib\u0173 i\u0161leisdavo be sargybos. Pama\u017eu prad\u0117jo per\u017ei\u016brin\u0117ti kalini\u0173 bylas ir kal\u0117jusias moteris i\u0161leisdavo atlikti tremties bausm\u0119. \u201eAteidavo komendant\u0117 su lentele, ant kurios b\u016bdavo sura\u0161ytas paleid\u017eiam\u0173 kalini\u0173 s\u0105ra\u0161as, \u2013 prisiminimais dalijosi pa\u0161nekov\u0117. \u2013 At\u0117jo ir mano diena.\u201c<\/p>\n\n\n\n

Prie\u0161 i\u0161va\u017eiuodama ji i\u0161siunt\u0117 mamai telegram\u0105, kad ma\u017edaug u\u017e paros laukt\u0173. Traukinio vagone pajuto, kad j\u0105 stebi. Priva\u017eiavus Krasnojarsk\u0105 tas \u017emogus, saugumietis, pri\u0117jo, liep\u0117 i\u0161lipti ir nusived\u0117 \u012f Krasnojarsko kal\u0117jim\u0105. Pasodino j\u0105 \u012f kamer\u0105 su kalin\u0117mis moterimis, teistomis u\u017e prostitucij\u0105 bei \u017emog\u017eudystes, matyt, tik\u0117josi, kad nudaigos. Ta\u010diau kalin\u0117s lietuv\u0117s neliet\u0117, tod\u0117l po 10 dien\u0173 j\u0105 i\u0161leido. Kai pagaliau atva\u017eiavo \u012f Koliu\u010dio kaim\u0105, kur gyveno mama, niekas stotyje nepasitiko, nes mama buvo jau praradusi vilt\u012f sulaukti dukros.<\/p>\n\n\n\n

Lietuva, brangi T\u0117vyn\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Gyvendama Koliu\u010dyje O. Laurin\u0117nien\u0117 susisiek\u0117 su \u012f Vokietij\u0105 pab\u0117gusiu broliu Baliu, ie\u0161kojusiu savo artim\u0173j\u0173 Lietuvoje. Mama ir dukra gaudavo i\u0161 brolio siuntinius, tod\u0117l gyventi buvo daug lengviau.<\/p>\n\n\n\n

Tremtyje susipa\u017eino ir su b\u016bsimu vyru Petru, kilusiu i\u0161 Naujojo Daug\u0117li\u0161kio. Kai gr\u012f\u017eo visi \u012f Lietuv\u0105, O. Laurin\u0117nien\u0117 jau lauk\u0117si vyresn\u0117l\u0117s Valdos, gimtojoje \u0161alyje sulauk\u0117 ir antrosios dukros \u2013 Maryt\u0117s. Senol\u0117 dabar d\u017eiaugiasi keturiais an\u016bkais, turi jau ir proan\u016bki\u0173. Tremtin\u0117 m\u0117gsta dalyvauti saviveikloje \u2013 dainuoja, vaidina, did\u017eiuojasi savo \u0161eima ir laisva Lietuva. \u201eVis\u0105 laik\u0105 tik\u0117jome Laisve, juk negali b\u016bti pralieta \u0161itiek kraujo, i\u0161tverta kan\u010di\u0173 veltui, \u2013 tvirtai kalb\u0117jo pa\u0161nekov\u0117. \u2013 Supratom, kad gele\u017ein\u0117s letenos nebus lengva nusikratyti, bet tik\u0117jom.\u201c<\/p>\n\n\n\n

Istorija kartojasi<\/strong><\/p>\n\n\n\n

O. Laurin\u0117nien\u0117s teigimu, kaip ka\u017ekada \u201eprarijo\u201c Lietuv\u0105, taip dabar rusai nori \u201epraryti\u201c, i\u0161trinti i\u0161 pasaulio \u017eem\u0117lapio Ukrain\u0105 \u2013 turting\u0105 ir gra\u017ei\u0105 \u0161al\u012f. Ilgaam\u017e\u0117s nuomone, \u0161i tauta nepasikeit\u0117 iki \u0161iol \u2013 rusai liko tokie patys \u017eiaur\u016bs, negailestingi budeliai ir vagys, o Rusijos vald\u017eia vietoje to, kad r\u016bpint\u0173si savais, sunkiai gyvenan\u010diais \u017emon\u0117mis, puola svetimas \u0161alis.<\/p>\n\n\n\n

Moteris prisimin\u0117, kaip \u017eiauriai ir ne\u017emoni\u0161kai okupantai kankindavo \u017emones kal\u0117jimuose, o sugautus gyvus partizanus \u2013 tiesiog i\u0161m\u0117sin\u0117davo. \u201eTod\u0117l labai u\u017ejau\u010diu Ukrain\u0105 ir suprantu, kas ten vyksta, \u2013 kalb\u0117jo pati kan\u010di\u0173 kelius per\u0117jusi tremtin\u0117. \u2013 Lenkai ir lietuviai labai jiems padeda, nes supranta, patys patyr\u0117 tuos baisumus. Gerai, kad ir did\u017eiosios tautos jau pradeda prareg\u0117ti ir suprasti.\u201c Senol\u0117 mano, kad \u0161is karas \u2013 beprasmis ir nereikalingas, bet jei nutikt\u0173 taip, kad Rusija sugeb\u0117t\u0173 u\u017eimti Ukrain\u0105, ji vis tiek netur\u0117t\u0173 ramyb\u0117s, nes ukrainie\u010diai taip lengvai nepasiduot\u0173, stot\u0173 \u012f partizanin\u012f kar\u0105 ir visaip kitaip prie\u0161int\u0173si neteisybei \u2013 juk yra daug toki\u0173, kurie negaili net savo gyvyb\u0117s d\u0117l laisv\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/a>
\u201ePasienio lietuvi\u0173 ir tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 savimon\u0117s stiprinimas\u201c 8000 Eur.<\/figcaption><\/figure><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Jurgita ULKIEN\u0116 Kani\u016bk\u0173 kaime (D\u016bk\u0161to sen.) gyvenan\u010diai partizan\u0173 ry\u0161ininkei, devyniasde\u0161imt ketvirtus metus skai\u010diuojan\u010diai Onai Laurin\u0117nienei (Butrimaitei), slapyvard\u017eiu Daina, teko i\u0161k\u0119sti ne tik trij\u0173 broli\u0173 \u017e\u016bt\u012f, mamos tremt\u012f, bet ir b\u016bti kankinamai, kal\u0117ti lageryje bei gyventi tremtyje. \u0160viesios ir, rodos, iki \u0161iol nenusimenan\u010dios senol\u0117s, juokaujan\u010dios, kad jau gyvena vir\u0161valand\u017eius, gyvenimo istorija sukr\u0117st\u0173 kiekvien\u0105, j\u0105 i\u0161girdus\u012f, o […] <\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":183,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-182","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/zeimenoskrantai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/182","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/zeimenoskrantai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/zeimenoskrantai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/zeimenoskrantai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/zeimenoskrantai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=182"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/zeimenoskrantai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/182\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":186,"href":"https:\/\/zeimenoskrantai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/182\/revisions\/186"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/zeimenoskrantai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/183"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/zeimenoskrantai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=182"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/zeimenoskrantai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=182"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/zeimenoskrantai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=182"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}